Maistas2.lt

Kašrutas (t.y. valgių gaminimo ir maisto produktų pasirinkimo sąvadas bei valgymo ritualas) reglamentuoja taisyklingą žydų maitinimąsi. Žodis "košerinis" verčiamas kaip "teisingas", "tinkamas", jis taikomas bet kam – daiktui, maistui, ar net žmogui.

Augalinės kilmės maistui, vadovaujantis kašrutu, teikiamas besąlygiškas pirmumas. Kašrutas laiko mėsiškus valgius, kurių sudėtyje yra jautienos, veršienos, avienos arba paukštienos, maistu, esančiu menkesnės kilmės. Košerinis maistas nėra kiauliena, paukščių giesmininkų ir plėšrūnų mėsa, ir yra draudžiama vartoti. Karštų šalių gyventojai – žydai, arabai, netgi armėnai, kurie yra krikščionys, kiaulienos paprastai nevalgo. Šis draudimas manoma, jog susiformavo tada, kada kiaulienos buvo nemokama paruošti ir ši labai greitai sugesdavo, pasidarydavo pavojinga sveikatai. Valgomos būdavo tik pelekus turinčios ir žvynuotos žuvys.

Tam, kad ji taptų tinkama valgiui, mėsą, pirmiausia išmirko, pasūdo, vėliau perplauna. Ritualinį šių veiksmų būtinumą lėmė higienos tikslai. Mirkyti mėsą privaloma pradėti nepraėjus trims dienoms po gyvulio paskerdimo.

Draudimas maišyti mėsišką ir pienišką maistą, būtinybė jiems skirti  net atskirus indus, sutampa su šiuolaikiniu požiūriu į maisto derinimą.

Pagal kašrutą, patiekalams iš mėsos gaminti tinka tik avienos, paukštienos, jautienos taukai, augalų aliejus arba margarinas. Sviestas nevartojamas, nes tai yra pieno produktas. Bulvių košei, kaip mėsiško patiekalo garnyrui, taip pat naudojamas nei pienas, nei sviestas. Panašiai žydai ruošai tešlą įdaryti mėsai, blyneliams, pyragėliams su mėsa etc. – pasitenkinama be geresnės tešlos, apseinama vientik su vandeniu. Aliejus, kiaušiniai, majonezas ir miltai laikomi neutraliais, jie naudojami ir su mėsos, ir su pieno produktais, tiek su pienu, tiek su mėsa tinka ir daržovės.

Košeriniame maiste būna daug gyvūninių baltymų: mėsos, žuvies, veršienos, naminių paukščių, kiaušinių, nemažai gyvūninių riebalų: vištos ir žąsies taukų bei sviesto. O medus, cukrus bei iš kvietinių miltų gaminami įvairūs gaminiai - lengvai įsisavinami ir prie jų derinamami angliavandeniai. Žydų virtuvėje žuvį ir mėsą dažniausiai verda arba troškina, retai – kepa. Retai naudojamos daržovės (dažniausiai pupos arba pupelės) aliejus, grybai, jūros gėrybės.

Kašruto šiais laikais griežtai laikosi tik ypatingai religingas žydas, o paprastas pasaulietis jau drąsiai valgo grietinę su dešra, o yra ir tokių, kurie be lašinių negali gyventi. O tai, kad negalima virti lyginio skaičiaus kiaušinių, tik seniausi ir religingiausi prisimena.