Maistas2.lt

Restoranas (iš pranc. kalb. restaurer - sustiprinti, atstatyti) -  tai maitinimo įstaiga, pagal užsakymą gaminanti ir parduodanti maisto patiekalus valgyti vietoje.

Kartais restoranai: 

• yra didesnės įmonės dalis, pavyzdžiui, viešbučio restoranas yra viešbučio padalinys, skirtas maitinti viešbučio gyventojus ir  viešbučio pajamoms padidinti.
• juose gaminamas maistas išsinešimui ar jie turi paslaugą maisto pristatymui pagal užsakymą .

XV amžiuje atsirado naujas supratimas, kuris gyvavo keletą amžių: tuomet restoranas - tai sultinys, kuris gydo įvairiasias ligas, padeda palaikyti gerą fizinę sveikatą. Gaminamas būdavo irgi neįprastai: toks sultinys viduramžiais verdamas gana ilgai - kol oda, kaulai ir mėsa  išskirdavo daug skysčio. Toks patiekalas , vadinamas restoranu būdavo organizmo lengvai virškinamas, buvo labai populiarus ir mėgstamas tiek valgyti, tiek gerti specialiai parengtuose kambariuose. Juose žmonės nebendraudavo, o prisėsdavo  ir pavieniui, tyliai valgydavo tokį sveiką maistą.

1765 m. Paryžiuje, netoli Luvro, buvo įkurtas restoranų valgytojų kambarys. Ten lankytojai galėjo užsisakyti ne tik sultinio, taip pat pradėta vaišinti avies kojomis, virtomis baltame padaže. Pamažu pradėjo kurtis maisto tiekėjų ir gamintojų gildijos. Tokios gildijos būdavo dalinamos į tam tikras sekcijas, jų veiklą reglamentavo vietos įstatymai. Mėsininkai netrukus pradėjo pardavinėti pačių užaugintų naminių gyvulių mėsą, kumpius ir dešras , o konditeriai - įvairius pyragaičius. Turgus, maisto gamintojų gildijos iniciatyva, pripažintas vienintele vieta, kurioje buvo leidžiama dideliais kiekiais legaliai prekiauti jau pagamintais maisto gaminiais.

Nors šiandien tai atrodo keistai, XVIII a. patiekalus gaminti bei patiekti buvo leidžiama ne visiems asmenims, dirbusiems šioje srityje. Sultinio gamintojams ir  savininkams patalpų, kuriuose jie valgomi, buvo griežtai draudžiama prekiauti kitais patiekalais, ir šitas sprendimas ilgą laiką buvo nenuginčytas.

1766 m. inicijjuotas šiek tiek keistas potvarkis, numatantis leidimą restorano klientus maitinti tik maistu, kuris palaiko ir sustiprina žmogaus sveikatą, išleidimą  bei priėmimą. Tokia maitinimo įstaiga laikoma pirmuoju restoranu istorijoje

Taip šalies restoranai pamažu ėmė skirtis nuo vietinės reikšmės užeigų. Restorano lankytojai buvo jau vaišinami ne tik sultiniu, tačiau ir:

• turėjo susimokėti kiekvienam skirtingą pinigų sumą - už užsakytą ir valgytą maistą (tuo tarpu užeigose to meto žmonės mokėdavo vienodą pinigų sumą, nepriklausomai nuo to, ką užsisakė);
• sėdėdavo prie pasirinkto mažo stalelio su keliais draugais ar pavieniui (ne prie vieno didelio stalo, kaip smuklėse);
• galėjo valgyti privatesnėje aplinkoje, nes tarp staliukų buvo galimas atstumas priklausomai nuo restorano fizinės erdvės.

 

Taigi restoranų kultūroje atsirando gana ryškūs pokyčiai, kuriuos pastiprino dar labiau XVIII a. Prancūzijos revoliucija. Jos metu daug aristokratų šeimų prarado šeimos maitintojus, o jų virėjai perėmė daugumą šeimos maitinimosi rūpesčių. Taip pat revoliucijos metu iš provincijų į didesnius miestus ėmė grįžti ir atvykti verslo žmonių, deputatų ir žurnalistų. Visuomenėje išsiskirstė ir 25 neseniai susiformavusios gildijos. Tokia susiklosčiusi tuometinė situacija Prancūzijoje leido  susiformuoti ir stiprėti virėjo profesijai, o restoranams pradėti dominuoti, kaip svarbiausiai maitinimo įstaigai.